Komercija internete

Šiandien, kai daugeliui iš mūsų laikas tapo labai brangus, vis dažniau apsiperkame elektroninėse parduotuvėse pasitelkdami į pagalbą kompiuterį ar netgi mobilųjį telefoną. Juk labai patogu nekeliant kojos iš namų arba keliaujant užsisakyti prekę ar paslaugą iš bet kurio pasaulio kampelio. Todėl šiuo metu ypač populiarėja elektroninė komercija. Nepaisant to susiduriame ir su daugybe rizikų, kadangi nebendraujame su pardavėju tiesiogiai, neturime galimybės pačiupinėti prekės arba jos pasimatuoti, todėl vartotojas turi būti ypač budrus pirkdamas prekes elektroninėje erdvėje. Dažniausiai susiduriama su problema, jog daugelis vartotojų nežino, jog apsipirkdami elektroninėje erdvėje turi tokias pačias teises kaip ir apsipirkdami įprastai parduotuvėje, t.y., kad gali gražinti ar pakeisti prekę, susigrąžinti pinigus ir t.t.

Kokias teises turi vartotojai perkantys internetu?

Pirkdami elektroninėje erdvėje vartotojai turi tokias pačias teises kaip ir pirkdami įprastoje parduotuvėje, tačiau gali reikalauti ir daugiau. Taip yra todėl, kad perkant internetu įsigyjami daiktai, kurių prieš tai nebuvo galima nuodugniai ištyrinėti. Šios teisės galioja ne tik perkant elektroninėse parduotuvėse, bet ir įsigyjant jas iš katalogo, TV parduotuvės ar užsakant telefonu.

Kokią informaciją privalo suteikti kiekvienas pardavėjas? 

Elektroninės parduotuvės privalo nurodyti:

• Pardavėjo kontaktinius duomenis;
• Aiškų parduodamų prekių aprašymą;
• Galutinę kainą, įskaitant visus mokesčius;
• Apmokėjimo sąlygas;
• Prekės pristatymo kainą ir laiką;
• Informaciją apie Jūsų teises

Prekės pristatymas

Pardavėjas užsakytas prekes privalo pristatyti per 30 dienų nuo užsakymo dienos, jeigu sutartis nenumato kitaip. Jei to padaryti neįmanoma, pardavėjas privalo apie tai informuoti vartotojus. Tuomet pirkėjai turi teisę atsisakyti prekės ir atgauti sumokėtus pinigus.

Publikacijos tęsinį skaitykite: elparduotuves.blogspot.com

Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, internetinė prekyba nuo 2006 iki 2011 metų šalyje išaugo keturis kartus. Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos (LEPRA) prezidento ir pigu.lt generalinio direktoriaus Dainiaus Liulio teigimu, elektroninė prekyba šalyje ypač populiarėja. Tai rodo sparčiai augantis apsiperkančių internetu Lietuvos gyventojų skaičius. Šiuo metu internetu perka apie 20 proc. gyventojų, o prieš metus buvo šiek tiek daugiau nei 10 proc., tad elektroninė prekyba išaugo dvigubai. Tačiau nuo Europos Sąjungos vidurkio (40 proc.) ar kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos – vis dar atsiliekame

Remiantis tarptautinės interneto srautų stebėjimo bendrovės Alexa duomenimis, pateikiame populiariausių elektroninių parduotuvių Lietuvoje sąrašą(2012 03 03 duomenimis):

1. http://www.pigu.lt/
2. http://www.skytech.lt/
3. http://www.e-senukai.lt/
4. http://www.b-a.lt/
5. http://aivashop.lt/
6. http://www.aliba.lt/
7. http://www.patogupirkti.lt/
8. http://www.neriba.lt/
9. http://www.azon.lt/
10. http://www.avitela.lt/

Šaltinis: elparduotuves.blogspot.com

Pristatau Mariaus knygą apie tai, kaip sukurti veikiantį internetinį verslą vos per 30 dienų. Ši knyga gali būti puikus pradžiamokslis ir smėlio dėžė/poligonas, ketinantiems pradėti rimtesnį verslą, tačiau neturintiems patirties ir nežinantiems ar tikrai nori ir gali tuo užsiimti.

Perskaitę šią knygą dar tą patį vakarą galite pradėti savo verslą, o investicijos – tik jūsų laikas. Žinoma, norint, kad jūsų internetinis projektas atrodytų rimtai, vis dėlto teks investuoti 23 Lt. domeno (internetinio adreso) įsigijimui ir bent po 9 Lt./mėn. svetainės talpinimui, tačiau elgiantis išradingai, pradžioje gali pakakti vien tik jūsų laisvalaikio. Vienok, tai tik laiko klausimas, kada pamatysite, kad nemokami sprendimai ne visiškai tinka jūsų poreikiams. Žinoma, geriau pradėti kurti sistemą nemokamomis priemonėmis, negu iš viso nieko nedaryti. Juo labiau, kad kurdami viską nemokamomis priemonėmis, jūs dar gausite ir moralinį atlygį: sužinosite vis naujų dalykų, kurie gali praversti ateityje. Ir apskritai, liaudies išmintis sako, kad dumblas kaupiasi tik stovinčiame vandenyje, tad siūlau jums savo smegenyse sukelti audrą!

Visą straipsnį skaitykite 30dienų.lt svetainėje

Praėjus nei daug nei mažai laiko nuo praeito blog’o įrašo (8 mėnesiai, iš tiesų gal ir daugokai..), šiame pakalbėsime apie efektyvių reklaminių skydelių gamybą. Tekstas gana specifinis, skirtas labiau tiems, kas gamina baneriukus, tačiau tinka ir kiekvienam reklamos užsakovui, kuriam rūpi efektyviai išleisti pinigai.

Iš karto atsiprašau už teksto ilgį, jei kam būtų reikalinga PDF versija, ją galite rasti čia: PDF

Taigi, efektyvūs reklaminiai skydeliai – tai tokie skydeliai, kurie į užsakovo tinklalapį nukreipia daug tikslinių lankytojų. Jie pasižymi aukštu CTR (paspaudimo dažnis, angl. Click-Through-Rate), o nukreipti lankytojai užsakovo svetainėje atlieka tikslinius veiksmus – perverčia daug puslapių, registruojasi, perka prekes, atlieka užsakymus ar kitus, reklamos užsakovo pageidaujamus, veiksmus.
Žemiau pateikiame rekomendacijas dėl reklaminių skydelių, kurie rodomi per AdClick.lt interneto reklamos tinklą.

JPEG geriau nei Flash

• Didesnė dalis (>80%) statinių (neanimuotų) reklaminių skydelių AdClick sistemoje buvo geriau spaudžiami nei Flash (animuoti) reklaminiai skydeliai.
• Statinių (JPG, GIF) skydelių gamyba yra kur kas paprastesnė ir pigesnė nei Flash tipo.
• Statiniuose skydeliuose esminė užsakovo informacija visą laiką matoma ekrane, dėl ko nėra pametami tie lankytojai, kurie puslapio turinį greitai slenka žemyn.

Išimtis: statiniai Flash skydeliai, su tam tikrais animuotais elementais (Pvz.: retkarčiais sužibantis mygtukas „Spausk čia“), tačiau esminė informacija rodoma viename kadre, turi aukštesnį CTR nei statiniai JPEG skydeliai ir yra labiau pastebimi.

Rekomendacija: pasigaminkite neanimuotus arba reklaminius skydelius su minimalia animacija, kad pagerinti srauto iš reklamos kokybę bei kampanijos rezultatus.

Visą straipsnį skaitykite apiereklama.lt svetainėje.

Amžinas klausimas – kas yra svarbiau: ar svetainės išvaizda ir jos turinys? O gal  vartotojų srautas į Jūsų interneto svetainę? Manau, kad pastarasis. Džiugu, kad Lietuvos interneto rinka po truputėlį išeina iš „rožinių“ svetainių kūrimo etapo ir pereina į funkcijos iškėlimą virš estetinio vaizdo. Bet, deja, dar daugelis svetainių „gyvena“ anais laikais – kai grožis buvo pagrindinis kriterijus. Nežiūrint į visus argumentus, gražu – negražu, mano nuomone, lankytojų srautas yra pagrindinis internetinio verslo variklis. Įsivaizduokime parduotuvę, kuri atrodo labai gražiai, bet joje nėra nei vieno lankytojo. Realybėje į tą parduotuvę, priklausomai nuo alokacijos, kažkas vistiek užsuktų, bet internete aplinka visai kitokia. Ir kaip pasakė pats Bilas Geitsas – „Jeigu jūsų nėra pirmajame puslapyje, reiškia jūsų visai nėra internete“.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo praktinėmis įžvalgomis, kurios turėtų padėti padidinti lankytojų srautus į jūsų svetainę. Gal ir neatskleisiu jums stebuklingų priemonių, bet pridėjęs ranką prie širdies galiu pasakyti, kad visų šių, žemiau išvardintų priemonių, išbaigtas realizavimas tikrai padidins lankytojų srautus į jūsų svetainę.

Visą straipsnį skaitykite iml.lt svetainėje.

Pozicijos.lt sistemos, turinčios sąsają su Google Analytics, pagalba mes išanalizavome daugiau kaip 20 skirtingose Lietuvos rinkose veikiančių įmonių tinklapių lankomumą (vartotojai, kurie seka ne tik pozicijas, bet ir yra surišę pozicijos.lt sistemą su Google Analytics) priklausomai nuo jų užimamų pozicijų Google paieškos rezultatuose. Dauguma šių įmonių veikia itin konkurencingose rinkose, kurių dalyviai labai aktyviai naudojasi ir mokamos paieškos (Google AdWords) galimybėmis (todėl lankytojų nemokamai paieškai tenka mažiau).

Ši studija atskleidė, kad:

    apie 85% lankytojų neina toliau pirmojo puslapio,
    daugiausiai lankytojų spaudžia pirmojo šešetuko rezultatus,
    pirmoji pozicija sulaukia dvigubai mažiau lankytojų nei anksčiau, nes šie plačiau pasiskirsto po kitus pirmojo dešimtuko rezultatus bei mokamus rezultatus.

Tokie duomenys dar kartą patvirtina, kad svetainių SEO optimizavimo tikslas turėtų būti pirmasis Google puslapis, o ne konkreti pozicija, mat lankytojų pasiskirstymas pirmajame dešimtuke yra platesnis nei manyta.

Visą straipsnį skaitykite www.sem.lt svetainėje.

Nuo šiol siuntų terminalus galima rasti ne tik prie didžiųjų šalies prekybos centrų, bet ir degalinių „Statoil“.

„Siuntų terminalus stengiamės įrengti klientams patogiose ir bet kuriuo paros metu prieinamose vietose. Viena iš tokių vietų – visą parą veikiančios degalinės „Statoil“. Tikimės, kad praplėtus terminalų vietų tinklą pasinaudoti siuntų terminalais gyventojams bus dar patogiau“, – sakė bendrovės „Baltic Post“ direktorius Karolis Kairaitis.

Šiuo metu prie „Statoil“ degalinių jau veikia du terminalai – Kaune Žemaičių plente ir K. Baršausko gatvėje. Iki sausio vidurio prie „Statoil“ degalinių pradės veikti dar septyni terminalai – du Vilniuje, po vieną Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje ir Marijampolėje.

Šiuo metu veikia 47 terminalai 30-yje šalies miestų. Terminalų tinklą diegia bendrovės „Kautra“ valdoma įmonė „Baltic Post“ kartu su Lietuvos paštu.

Pradžiai išsiaiškinkime dėl keleto terminų. Daugelis tinklapių analizuodami lankytojų srautus, susiduria su taip vadinamu piltuvėlio principu. Sakykime, jūsų tinklapyje apsilanko 100 lankytojų iš kurių tik vienetai perka jūsų siūlomą prekę arba paslaugą, dar keli galbūt registruojasi naujienlaiškiui, o kiti paprasčiausiai  palieka jūsų tinklapį neatlikę jame jokių veiksmų. Jūsų tinklapį paliekančių lankytojų ir paslaugas užsisakančių lankytojų skaičiaus santykis vadinamas “Bounce rate“. Pagrindinė problema, kurią bando spręsti interneto svetainės – “Bounce rate” mažinimas. Tam naudojama daugybė būdų. Pagrindiniai iš jų, tai vartotojo patogumo naudoti, arba kitaip “Usability testavimas“, gyvas pokalbis su tinklapio lankytojais, išskirtinių kainų siūlymas ir t.t.  Visos tos priemonės vienaip ar kitaip sprendžia tinklapį paliekančių lankytojų skaičiaus mažinimo problemą, bet neišsprendžia jos iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, kad net 90% jūsų tinklapio lankytojų palieka jūsų tinklapį neatlikdami jame jokių veiksmų, problema yra pakankamai didelė. Prieš tęsiant reikėtų suvokti, kad tie  90% vienaip ar kitaip atrado jūsų tinklapį, bet negavo ieškomo rezultato. Taigi pasižiūrėkime kokie dar yra galimi problemos sprendimo būdai.

Visas straipsnis publikuojamas čia: http://www.iml.lt/1226/re-marketingas/

Korporacija „Google“ svarsto galimybę sukurti paslaugą, padedančią įsigyti prekių internetu, taip mesdama iššūkį interneto parduotuvei „Amazon“, praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis anoniminiais šaltiniais. Tuo tikslu „Google“ pradėjo derybas su stambiausiais mažmeninės prekybos tinklais, tarp jų – „Macy's“, „Gap Inc“ ir „OfficeMAx', rašo laikraštis.

Anot „The Wall Street Journal“, „Google“ su pavydu žiūri į „Amazon.com“ „Prime“ paslaugos sėkmę – „Amazon.Com“ siūlo nemokamą prekės pristatymą per dvi dienas visų JAV mastu už metinį 72 dolerių mokestį.

Apie 40 proc. pajamų „Google“ gauna iš reklamos ir paslaugų, susijusių su mažmenine prekyba, sako „ChannelAdvisor „ ekspertas. Jo nuomone, „AmazonPrime“ sėkmė ėmė kelti pavojų „Google“.

„Kai pirkėjas prisijungia prie „Amazon Prime“, produktų paieška per „Google“ smarkiai mažėja. Kaip „Prime“ vartotojas jūs ieškote per „Google“ ir kitus kanalus tik to, ko negalite rasti per „Amazon“, – sako ekspertas.

Tačiau „Google“ neplanuoja tiesiogiai pardavinėti prekių. Prekes pirkėjai pirks iš kompanijos partnerių. Tačiau pirkėjai turės galimybę „Google“ užsisakyti skubų pristatymą. Tokia paslauga, manoma, pirmiausia bus siūloma JAV. Be to, planuojama rodyti, kur yra artimiausia parduotuvė, turinti ieškomą prekę.

Šaltinis.

Prekyba internetu vis labiau populiarėja, daugiau žmonių pasirenka greitą prekių ar paslaugų įsigijimo būdą. Remiantis oficialiais statistikos duomenimis, Lietuvos gyventojų perkančių internete skaičius auga. Vis tik kyla klausimas ar perkame saugiai ir ką daryti, kad tai daryti būtų saugu?

Statistikos departamento duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį prekes ir paslaugas internetu pirko ar užsakė 11 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų, kitaip tariant 16 proc. asmenų, besinaudojančių internetu., rašoma pranešime spaudai.

Didžiausio susidomėjimo, perkant internete, sulaukia kultūros renginiai – dažniausiai yra perkami bilietai į įvairius koncertus bei kitus renginius (38 proc. elektroninės prekybos vartotojų). Toliau populiarumo lentelėje rikiuojasi drabužių, avalynės ir sporto prekės (37 proc.), telekomunikacijų paslaugos (23 proc.), turistinės kelionės (17 proc.), apgyvendinimo paslaugos atostogoms (12 proc.). Kiekvienam iš šių elektroninės prekybos vartotojų svarbus paslaugos saugumas, juk prekė ar paslauga neįsigyjama tiesiogiai, todėl kiekvienam gali kilti patikimumo klausimas.

Visą straipsnį skaitykite Delfi.lt